ILGIUOSI AMŽINYBĖS

Ar dar prisimeni save iki išprotėjimo įsisvajojusią, kaip bus, kai sutiksi Jį? Kaip Jis tave privers jaustis pačia gražiausia, geriausia, kaip tavo gyvenimas staiga iš juodai balto virs spalvotu ir nusispjauti bus į visa, kas aplink, nes jis ir tu jau kartu.

Visos, išgyvenusios savo įsimylėjimo istoriją ir gyvenančios „ilgai ir laimingai“, prisimena šios pasakos tęsinį – ir tada princui ir princesei gimė sūnus, o vėliau dukrelė, na, gerai, gal dar ir trečias vaikelis, tik pasakoje kažkaip nutylima, kas buvo toliau.

Bet tu jau šypsaisi, nes mes abi puikiai žinome, kas buvo toliau. Pasirodo, princas labiau panašus į Šreką nei į kilnų kunigaikštį. Tiesa, jis vis dar sako mus mylįs ir retkarčiais prisimena, kad moterims reikia gėlių. O iš dangaus atėję princiukai-angeliukai darosi vis mažiau į juos panašūs, ypač kai jie praneša: „Dėmesio – prasideda paauglystė!“ Tavo išsvajota, naktimis susapnuota „pilis“ – butas ar namas – jau iškovota iš slibino – banko. Pilyje net didžiuojasi tavo nagais ir ragais išplėšta jau gerokai apdėvėta sofutė su foteliukais, o virtuvėje beveik jau pamiršta stovi taip įsigeista žaliavalgėms skirta ypatingoji sulčiaspaudė.

Ir kaip ši pasaka dėliosis toliau? Kur dingo „ilgai ir laimingai“? Na, gerai jau, „ilgai“ dalis vis dar liko, o dėl antros vis labiau imi abejoti. Ir į tavo širdį lyg grybas įsimeta toks keistas ilgesys. Ko tik mes nedarome, bandydamos jo atsikratyti…

Bandome pagimdyti dar vieną vaikelį, nukeliauti į Bahamas, na, gerai, bus ir Maljorka, o gal pilateso mankšta padės? Ne, tai gal išmokti dar vieną kalbą ar kokį meditacijos meną įkirsti?

Manote, rašau ir juokiuosi iš kitų?.. Šįkart ne mažiau iš savęs pačios.

Staiga pripažįsti sau, o vėliau ir kitiems, kad visa, ko taip ilgėjaisi, taip ir nesugebės patenkinti tavo širdies ilgesio ir, užuot jį grūdusi kažkur gilyn ir tolyn (nes juk bjauriai skauda), imi ir draugiškai ištiesi jam ranką. Imi ir suvoki, kad visa, kas supa tave, visa, apie ką svajojai, tėra tik to tikro pasaulio, kuriam esi sutverta, iš kur atėjai ir kur esi pašaukta sugrįžti, atspindžiai.

Taip, tavo dvasia prisimena, kitaip imtume ir apsigautume, kad čia jau ir yra mūsų namai.

Tad ilgėkimės drąsiai, nuoširdžiai, nors ir kęsdamos skausmą. Nes nėra nieko tikresnio už šį ilgesį, kuris įrašytas tavo ir mano širdyje.

Be galo išsiilgusi savo Tėvo namų,

Aušrinė

Svarbu: palaukite keletą sekundžių, kol įsikels failas, tuomet spustelėkite ant paveikslėlio ir atversite didesnį langą. Apatiniame meniu pasirinkite norimą puslapį, tuomet dar kartą spustelėkite ekrane ir atversite žurnalą tikruoju dydžiu, kurį patogu skaityti.

Pin It on Pinterest