ŠVENTES ŠVĘSKITE

Atsiverčiau pirmąjį „TAPAČIOS“ numerį. Lygiai kaip tuomet, taip ir šiandien  židinyje dega ugnis, už lango darganotai  pilka ir šalta, o aš rašau tau, Mieloji (o gal  ir Mielasis). Pameni, sakiau „malonu susipažinti“,  o šiandien jau penkeri metai, kaip draugaujame. Pripasakojau tau visokių istorijų. Prisipažinsiu, nekartą nejaukiai  baiminausi būti pernelyg atvira, pernelyg nuoga savo nesėkmėmis ir vidaus įtrūkimais.  Dieve mano, ar įmanoma ką nors laimėti nerizikuojant, mąstau  aš šiandien, prabėgus penkeriems kovos  metams.  Išlaikyti nekomercinį leidinį tokiu komercišku laikmečiu atrodė ir tebeatrodo visiška kvailystė, savęs pasmerkimas.

Tik kad Evangelija tiesmukai ir ne kartą mus perspėja: „jei kviečio grūdas nekris žemėn ir neapmirs, neneš derliaus“,  „jei norėsi išsaugoti savo gyvybę, prarasi, jei prarasi gyvybę dėl Viešpaties, rasi gyvenimą“…

Man nepatinka kančia, vargai, pažeminimas, nepatinka ir rizika, bet dar labiau už visa tai nepakenčiu melo, abejingumo, mirties širdyse ir tarp mūsų.

Taigi dėl tų pačių priežasčių mes išlikome, nors taip norėjosi viską nutraukti. Ir belieka viltis, kad esame Tau atgaiva,  žodis, keliantis gyventi, atokvėpio properša, o gal proga išsiverkti ir nebyliai pabūti drauge su tokia pačia kaip Tu.

Myliu, Aušrinė

Svarbu: palaukite keletą sekundžių, kol įsikels failas, tuomet spustelėkite ant paveikslėlio ir atversite didesnį langą. Apatiniame meniu pasirinkite norimą puslapį, tuomet dar kartą spustelėkite ekrane ir atversite žurnalą tikruoju dydžiu, kurį patogu skaityti.