JAV mokslininkai nustatė, kad mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas ir kiti rankdarbiai yra toks pats efektyvus kovos su stresu būdas kaip mankšta, bei įvairių rūšių sportas. Pirštų galuose esančios nervų galūnės susijusios su smegenų dalimi, reguliuojančia žmogaus psichiką bei vidaus organų veiklą. Megzdamos mes masažuojame tuos receptorius taip sumažindamos psichologinę įtampą. Mezgant pasikartojantys monotoniški judesiai blokuoja hormono horadrenalino gamybą. Po keliolikos minučių rankų darbo sumažėja kraujospūdis. Mezgimas veikia atpalaiduojančiai ir todėl, kad mes atsisėdame patogiai, ramiai kvėpuojame, atsipalaiduojame, ir svarbiausia – darome tai, kas mums patinka. Paprastas aktyvių taškų, esančių pirštuose, masažas normalizuoja nervų sistemos veiklą, atstato kitų organizmo sistemų sutrikimus. Apie tokio “rankų darbo” kaip spausdinimas kompiuterio klaviatūra poveikį neužsimenama.
Be to, iš tiesų fantastiška – tik megzti ir stebėti, kaip greitai mažėja stroros vilnos kamuolys. Tai idealus būdas pamiršti rūpesčius, nuleisti garą, kai esi įsiaudrinusi. Mezgimas ne tik ramina, bet ir padeda atsiskleisti kūrybiškumui, lavina meninį skonį, loginį bei abstraktųjį mąstymą. Juk galima sugalvoti tiek idėjų, tiek raštų sukurti! Vogue Knitting žurnalo apklausos duomenimis 59% apklaustųjų mezga, kad nusiramintų, kitos – kad realizuotų savo kūrybiškumą.
Mezgimas gali būti terapijos rūšis. Sveikstantieji reabilitacijos centruose taip pat mokomi megzti. Taip treniruojama rankų motorika. Ritmiški judesiai mezgant – tai tausojanti rankų gimnastika, nes pirštų galuose esančios nervų galūnės atsakingos ir už mūsų judesius. Po infarkto vyras buvo prikaustytas prie lovos, bet išmoko megzti ir įvyko stebuklas – po kelių mėnesių jis pakilo iš lovos.
Jei mezgimas veikia kaip vaistai, megzkime reguliariai, žinodamos, kad tai naudinga mūsų psichinei sveikatai. Mėgaukimės savo kūrybiškumo vaisiais, leiskime sau padaryti raminančio atokvėpio valandėles.
Daiva Širkaitė
