Susitikusios draugės šneka. Jos juokiasi, pasakojasi istorijas. Klausosi. Atvirauja. Artima draugystė yra vieta, kur jaučiamės saugios dalintis paslaptimis. Pažeidžiamumo tyrėja Brenė Brown šią vietą vadina „saugykla“ ir čia galioja viena neišsakyta taisyklė.
Ką pasakoji man, laikysiu paslaptyje, ką pasakoju tau, tu laikysi paslaptyje.
Tačiau tai tik vienos durys į saugyklą. Brenės tyrimai rodo, kad kitoje saugyklos pusėje yra kitos, dažnai nepaisomos durys.
„Šioje vietoje mes prarandame pasitikėjimą žmonėmis. Jei gera draugė prieina ir pasako: „O dieve, ar girdėjai apie Karoliną? Jie bjauriai skiriasi. Esu tikra, kad vyras ją apgaudinėja.“ Tu man ką tik papasakojai paslaptį, kurios pasakoti neturėjai teisės. Ir… tai pakirto mano pasitikėjimą tavimi.“
Taip yra dėl to, kad pasitikėjimas turi apimti daugiau nei vien dvi drauges ir jų paslaptis.
„Pasitikėjimui neužtenka, kad „saugosi mano paslaptis“ – turiu matyti, kad apskritai moki saugoti paslaptis,“ – sako Brené.
Ši draugystės dėlionės detalė dažnai nepaisoma, nes daug žmonių naudoja apkalbas, kad pasijustų artimi. Todėl riba tarp atvirumo ir apkalbų dažnai sąmoningai peržengiama siekiant pagilinti draugystę. Realybėje šios rūšies draugystė yra paviršutiniška.
„Dažnai pasakojame dalykus, kurių pasakoti neturime teisės kaip būdą pagilinti santykiui su drauge, – sako Brené. – Mūsų artumas grįstas apkalbomis. Žinote kaip jį vadinu? Bendro priešo artumu.“
Tokio tipo draugystėje tiesai ir pasitikėjimui nėra vietos.
„Mūsų draugystė netikra. Artumas, kurį jaučiame, apsiriboja tuo, kad nekenčiame tų pačių žmonių. Tai klastotė. Tai netikras pasitikėjimas“, – sako Brenė Brown.
Visą Brené Brown panešimą apie pasitikėjimo anatomiją žiūrėkite čia (24 min., anglų kalba)
Brenė Brown knyga NETOBULUMO DOVANA, 8,40 €
Visuomenė ir žiniasklaida kas dieną mus užtvindo srautu vaizdinių ir pranešimų, kokie privalome būti ir kaip turime gyventi. Taigi daugelis mūsų stengiasi viską atlikti, visiems patikti ir viską ištobulinti, tuo pat metu galvodami: „O kas, jeigu nesugebėsiu išpildyti visų šių lūkesčių? Ką žmonės pagalvos, jei mane ištiks nesėkmė arba jei nuleisiu rankas? Kada galėsiu liautis visiems įrodinėti, ko esu vertas?“
Ši svarbi knyga yra apie viso gyvenimo kelionę iš nuostatos „Ką kiti apie mane pagalvos?“ į „Aš patenkintas tuo, kas esu“. Neprilygstamas autorės gebėjimas derinti mokslinį tyrimą su nuoširdžiu pasakojimu paverčia knygos skaitymą ilgu, įkvepiančiu pokalbiu su be galo protingu draugu, galinčiu tarti užuojautos žodį ir išmintingą patarimą.“
