Į santuoką žengiame su didžiuliais, bet skirtingais lūkesčiais ir įpročiais. Panašiai kaip mokantis šokti, porai reikia susiderinti. Juk kiekvieno „šokis” yra skirtingas. Jie neišvengiamai užmins vienas kitam ant pėdų. Dar sudėtingiau yra tai, kad šis „šokis” yra nesąmoningas, t.y. mes net nesuvokiame, kad jį šokame. Mums atrodo, kad partneris kažkodėl nenori „šokti” teisingai.

Reikalus dar labiau komplikuoja faktas, kad pasak psichologų, dažniausia įsimylime asmenį, kuris turi mus papildančių savybių ir kuris atkuria psichologinę vaikystės aplinką, taigi ir mūsų vaikystės įtampas bei nusivylimus. Kai mūsų lūkesčiai neišsipildo, nusiviliame ir atsitraukiame. Kai abu partneriai žeidžia vienas kitą, užsisuka užburtas neigiamas ratas. Nenuostabu, kad daugelis nuspendžia, jog vienintelė išeitis yra nutraukti santykį. Bet yra ir kita išeitis – šią neigiamą dinamiką galima nutraukti išmokus vieną dalyką… Galėčiau lažintis, kad neatspėsite. Štai ką rašo šeimos konsultantas Harville Hendrix knygoje „Santykių labirintai“:

Norėdami išeiti iš šios tragiškos padėties, turime išmokti naujo būdo kalbėtis, kuris, kaip greitai suprasite, yra ir naujas būdas pažinti. Dirbdamas su Helena ir savo Imago kolegomis, pamažu sukūriau pratimą „Imago dialogas“. Imago dialogas apima tris skirtingus žingsnius: atkartojimą, įteisinimą ir empatiją. Imago dialogas įvairiais būdais padeda kurti sąmoningą partnerystę. Visų pirma, jis sutelkia jūsų dėmesį į faktinius žodžius, kuriuos sako jūsų partneris. Jei esate kaip daugelis žmonių, partneriui kalbant neskiriate jam viso dėmesio. Kai turėtumėte klausytis, reaguojate į tai, ką išgirdote. „Mano sutuoktinis ką tik pasakė, kad nori atostogauti atskirai. Ką tai reiškia? Ar jis nori leisti mažiau laiko su manimi? Ar jis ketina su kažkuo susitikinėti?“ Tam tikra prasme jūs klausotės savo paties reakcijos. Kai sutelkiate dėmesį į savo vidinę reakciją, o ne į partnerio žodžius, jis jaučia, kad jo nesiklausote. Antra, kai dėmesingai išklausote ir tada paklausiate partnerio, ką tie žodžiai reiškia jam ar jai, atrandate, kad iš tiesų gyvenate su kitu žmogumi, kurio vidinė patirtis yra gana skirtinga nuo jūsų. Šis suvokimas vadinamas „diferenciacija“ ir yra būtina sąlyga saugiems ir intymiems santykiams. Nors gamtoje daug dalykų atrodo panašiai, pavyzdžiui, medžio lapai labai panašūs vienas į kitą, bet nėra dviejų visiškai vienodų lapų. Skirtingumai gamtoje yra visur. Kai manote, kad partneris yra jums identiškas, jūs neigiate savo partnerio egzistavimą. Būdami sveikame santykyje suprantate, kad gyvenate su kitu asmeniu, kuris nėra jūsų tąsa. Jis yra unikalus asmuo, taip pat turintis pagrįstą požiūrį. Negebėjimas pripažinti atskiros vienas kito egzistencijos yra dažnas partnerių konflikto šaltinis. Galiausia, reguliariai praktikuodami Imago dialogą sukuriate gilų emocinį ryšį su partneriu. Tai ypač galioja kilus konfliktui. Naudojant šią pokalbio struktūrą sukuriamas emocinis saugumas, būtinas ilgalaikiam ryšiui. Kai jaučiatės saugiai, jūs nuleidžiate savo šarvus. Jūs atrandate savo asmenybės dalis, kurios buvo paslėptos nuo vaikystės, ir pakankamai pasitikite partneriu, kad jas išreikštumėte: „Aš tikrai esu muzikali.“, „Iš esmės aš taikus žmogus.“ Kai šias patirtis sudedate į žodžius, jie tampa jūsų esybės dalimi ir patiriate didėjančio vientisumo jausmą. Galiausia ši patirtis peržengia jūsų asmenybės ribas ir padeda atkurti jūsų ryšį su pasauliu. Kai bendravimas pasiekia tokį giluminį lygį, jis tampa dvasine patirtimi. TRYS IMAGO DIALOGO ŽINGSNIAI Atidžiau panagrinėkime tris Imago dialogo žingsnius. Pirmasis yra atkartojimas. Kai kuris nors iš jūsų nori pasakyti kažką svarbaus, jis įvadina mintis ar jausmus trumpu sakiniu, prasidedančiu žodžio „aš“ forma. Pavyzdžiui, „man nepatinka gaminti tau vakarienę, kai atrodo, kad nevertinti mano pastangų“. Partneris pakartoja  sakinį savais žodžiais ir paklausia, ar suprato teisingai: „Pasakyk man, ar teisingai tave supratau. Tau sunku dėti pastangas gaminant vakarienę kiekvieną vakarą, kai aš nerodau tau dėkingumo už viską, ką padarei. Ar tai norėjai pasakyti?“ Kartokite šį procesą tol, kol partneris aiškiai supras, ką norite pasakyti. Atkartojimas, kaip ir daugelis kitų įrankių, kuriuos mes naudojame Imago santykių terapijai, gimė mums su Helena bendraujant. Vieną dieną, dar prieš vestuves, mes su Helena karštai  ginčijomės. Nors nesipykome, buvome pasiryžę išaiškinti savo tiesas. Staiga Helena pristabdė pokalbį ir pasakė: „Sustok. Mes neklausome vienas kito. Aš turiu idėją. Kalbėkime ir klausykimės paeiliui. Tu kalbėk, o aš klausysiu. Tada atkartosiu tau, ką girdėjau. Tuomet pasikeisime vaidmenimis. Aš kalbėsiu, o tu klausysi.“ Aš sutikau, ir mums pavyko labai gerai pasikalbėti. Tiesą sakant, jautėmės neįprastai artimi vienas kitam. Klausymo svarba nebuvo man naujiena. Kaip terapeutas atidžiai išklausydavau visų savo klientų. Taip pat skatindavau poras atidžiai klausytis vienas kito. Visada laikiau atkartojimą būdu, kuris padeda suprasti vienas kito žodžius ir išspręsti konkrečias problemas. Bet iki šios patirties su Helena nesuvokiau, kad atkartojimas turi gilesnį gydomąjį poveikį: jis gali sustiprinti poros tarpusavio ryšio jausmą, suteikdamas pačiam ryšiui neatskiriamą vertę. Po kelerių metų atkartojimo pratimą papildžiau dar vienu žingsniu. Kai klausantis partneris suprasdavo, ką pasakė kalbantysis, pamokydavau klausytoją paklausti: „Ar nori dar ką pridurti?“ Tai suteikdavo progą kalbėtojui išplėtoti temą. „Pagaminti vakarienę man užtrunka bent valandą, ir labai stengiuosi, kad ji būtų skani ir gražiai atrodytų. Mane liūdina, kai valgai ir nieko nesakai.“ Kalbėtojas vis papildo, kol daugiau nebeturi, ką pridurti. Dirbamas su poromis atradau, kad sakinys „ką dar nori man pasakyti“ yra viena iš atkartojimo pratimo sėkmės paslapčių. Kai paprašai partnerio tęsti kalbą, siunti žinią, kad tau svarbi partnerio vidinė patirtis. Tai pagilina tarpusavio ryšio jausmą. Gaunate ir kitos naudos – daugiau sužinote apie savo partnerį, todėl galite geriau suprasti jo ar jos požiūrį. Tuo tarpu jūsų partneris atranda, kad paskatinimas kalbėti toliau primena jam mintis ir jausmus, kurių anksčiau negalėjo išreikšti žodžiais. Galėdamas pagaliau juos įvardinti garsiai, jūsų partneris lengviau prima juos kaip savastį ir tampa sveikesnis. Nors atkartojimas yra gana paprastas procesas, jis labai skiriasi nuo būdo, kaip poros paprastai vienas su kitu kalbasi, kurį galima būtų pavadinti „lygiagrečiu monologu“. Seniems įpročiams atsikratyti gali prireikti daug praktikos. Štai pavyzdys, iliustruojantis, kokie sunkumai kyla žmonėms, bandantiems atkartoti (tai taip pat yra geras lygiagretaus monologo pavyzdys). Pokalbis įvyko Imago seminare, kai paprašiau savanorių poros išeiti į priekį ir pasikalbėti apie jautrią problemą, kaip tai darytų namie. Pasisiūlė Gregas ir Šeila, jauna pora, kartu gyvenanti tik kelis mėnesius. Gregas pradėjo pokalbį. GREGAS: Šeila, mane tikrai erzina tavo rūkymas, ir norėčiau, kad labiau į tai atsižvelgtum, kai rūkai prie manęs. Kadangi dar nepaaiškinau Šeilai ir Gregui atkartojimo pratimo, Šeila vadovavosi natūraliais polinkiais ir atsakė automatiškai. ŠEILA: Tu žinojai, kad rūkiau, kai pakvietei mane gyventi kartu. Tu susitaikei su šiuo faktu pradžioje. Kodėl tu visada esi man toks kritiškas? Turėtum priimti mane tokią, kokia esu. Žinai, kad bandau rūkyti mažiau. Gregas, taip pat kalbėdamas automatiškai, į jos pastabas atsakė vis aštresne kritika. Pokalbis netruko virto teniso rungtynėmis. GREGAS: Aš pripažįstu tavo pastangas mažiau rūkyti. Bet man įdomu, kad čia atvykusi ir valgomajame pamačiusi ženklą „Nerūkyti“, tu nerūkai. Tačiau namie mane visur persekioja tabako dūmų kvapas. ŠEILA: Na, tai ne mano namai. Bet manau, kad turiu teisę rūkyti savo namuose! Šią paskutinę žinutę ji paskelbė su tam tikra jėga, ir iš auditorijos pasigirdo plojimai. Rezultatas buvo 0:15. Atėjo laikas įsikišti man kaip teisėjui. HENDRIKSAS: Gerai. Pradėkime iš naujo ir pažiūrėkime, ar galime šį pokalbį paversti ryšio kūrimu, o ne konfrontacija. Gregai, ar galėtum pakartoti savo įžangą? GREGAS: Labai džiaugiuosi, kad kartu kuriame namus, bet jei kalbame apie rūkymą, nesupratau, kad man bus taip sunku. HENDRIKSAS: Gerai. Dabar norėčiau, kad supaprastintum šį teiginį, kad jį būtų lengviau suprasti. GREGAS: Ką gi… Tavo rūkymas mane erzina. Pradžioje nemaniau, kad erzins, bet taip yra. HENDRIKSAS: Gerai. Dabar, Šeila, noriu, kad savais žodžiais atkartotum Grego žodžius, bandydama atspindėti jo jausmus ir mintis, bet nekritikuodama ir negindama savęs. Tuomet noriu, kad paklaustum Grego, ar teisingai jį išgirdai. ŠEILA: Man tikrai gaila, kad mano rūkymas tau trukdo… HENDRIKSAS: Ne, aš neprašau atsiprašyti. Tiesiog atpasakok Gregui, ką jis sakė, ir parodyk, kad supranti ir pripažįsti jo jausmus. ŠEILA: Gal jis galėtų pakartoti? GREGAS: Tavo rūkymas mane erzina. Pradžioje nemaniau, kad erzins, bet taip yra. HENDRIKSAS: Dabar bandyk jam tai šiltai atkartoti. ŠEILA: Manau, jau geriau mesiu rūkyti! (Grupės juokas.) HENDRIKSAS: Giliai įkvėpk ir suvok, kad jis patiria kažkokį nepatogumą dėl tavo elgesio. Neišgirsk to kaip savo elgesio kritikos, bet klausyk kaip susirūpinusi dėl jo gerovės. Nesvarbu, ar tai pagrįsta, ar ne, jis jaučiasi nepatogiai, o tu juo rūpiniesi. Žinau, kad tai yra sunku daugelio žmonių akivaizdoje ir kad tai yra klausimas, kuriuo turi tvirtą nuomonę. ŠEILA: Galbūt mes galėtume… HENDRIKSAS: Ne, nebandyk to išspręsti. Tiesiog savais žodžiais atkartok jo žinią ir už jos slypintį emocinį turinį, kad jis žinotų, jog supranti, ką jis jaučia. ŠEILA: (Giliai įkvepia.) Gerai. Manau, kad dabar supratau. Aš suprantu, kad tave tikrai erzina, kad rūkau. Tu nemanei, kad tave tai taip erzins, kol mes iš tiesų nepradėjome gyventi kartu. Dabar tave tai labai vargina. Ar tai norėjai pasakyti? HENDRIKSAS: Puiku. Tavo balse girdėjau rūpestį Gregu. Gregai, ar tau tai tinka? Ar ji išgirdo tai, ką norėjai pasakyti? GREGAS: Taip! (Mačiau, kaip jo veido raumenys atsipalaidavo) Būtent taip ir jaučiuosi. Koks palengvėjimas! Tai pirmas kartas, kai ji iš tiesų pasistengė mane išgirsti. Grego reakcija parodo, kad žmonės jaučia didžiulį pasitenkinimą vien kai jų išklauso, žinodami, kad partneris išgirdo būtent tai, ką jie norėjo pasakyti. Daugumoje santykių tai yra retas reiškinys. Po pratimo demonstravimo seminare, siunčiu poras į jų kambarius, kad galėtų pasipraktikuoti išklausyti paprastas žinutes. Jie visada grįžta į grupę kartodami, kad jiems tai buvo nauja, įkvepianti patirtis. Sulaukti viso savo partnerio dėmesio yra tokia netikėta prabanga. Visą „Imago“ dialogo aprašymą skaitykite knygoje „Santykių labirintai“ nuo 188 psl. Šioje knygoje taip pat skaitykite:

• kokios yra giluminės konfliktų tarp sutuoktinių priežastys
• kaip atgaivinti atvėsusius jausmus
• galima netikėta priežastis, kodėl sutuoktinis nesuteikia, ko jūs trokštate
• kaip be konfrontacijos paprašyti partenrio pakeisti elgesį
• kaip paversti santykį saugia zona ir t.t.

Įsigykite šią knygą H. Hendrix SANTYKIŲ LABIRINTAI leidėjo kaina >>>