Kas pirmiausia šauna į galvą, kai girdi žodžių junginį „šeimos galva“? Tikriausiai sutuoktinio arba tėvo paveikslas. Girto, nesiskutusio, besigainiojančio po butą namiškius ir bandančio jėga įkrėsti proto. O gal priešingai – pernelyg blaivaus ir panašaus į vyriausiąjį buhalterį. Metaliniu balsu draudžiančio sūnui draugauti su Vaska, suaugusiai dukrai – grįžti namo po dešimtos vakaro, o žmonai – išlaidauti naujoms pėdkelnėms. Stereotipas! Iš tikrųjų tironu lengvai gali tapti bet kuris šeimos narys, pradedant šimtamete prosenele ir baigiant katinu.

Būti tironu patogu ir malonu. Juk priimta manyti, kad „bijo, vadinasi, gerbia“. Priverskite namiškius jūsų bijoti ir mėgaukitės valdžia. Tegul ji ir menkutė, bet kiekviena pradžia sunki. Jeigu jūs nesugebate suvaldyti savo šeimos, tai kaip vadovausite, pavyzdžiui, verslui arba – imk aukščiau! – valstybei? Taigi tegul šeima tampa jūsų mokomuoju poligonu.

Tačiau ką daryti, jeigu gamta neapdovanojo jūsų duomenimis, reikalingais jėgos metodui, ir daugiausia ką jūs galite – tai paspirti katiną? Kas, jeigu jūsų balsui trūksta metalo? Vadinasi, reikia eiti kitu keliu. Jums visai tiks metodas, kurį sąlyginai pavadinsime „švelniuoju“.

Kaip tironizuoti vaikus

Pradėsime nuo vaikų. Jūsų rūpinimasis jais turi tapti visaapimančiu. Jie turi suprasti, kad niekas ir niekada jais nepasirūpins taip kaip jūs. Kad jūs esate vienintelis žmogus pasaulyje, kuris žino, „kaip turi būti“. Įteigti tai būtina švelniai ir ramiai, bet nuolatos ir atkakliai. Geriausia naudojant kartojimo metodą. Apsiginkluokite kantrybe. Nepatingėkite vaikui paaiškinti, nors ir dvidešimt kartų iš eilės, kad valgyti avižų košę sveika. Smulkiai papasakokite, kokių vitaminų ir mineralų joje esama ir kaip būtent jie padeda augti jaunam organizmui. Prigąsdinkite baisiais šio gydomojo produkto atsisakymo padariniais.

Lydėdama į mokyklą priminkite vaikui, kad jis gerai užsirištų šaliką, pasiimtų nuolatinį bilietą, namų raktus ir telefoną. Pamokykite, kaip teisingai pereiti gatvę. Paprašykite neužtrukti ir būtinai paskambinti, kai tik pamokos pasibaigs (tai, beje, galima pakartoti keletą kartų).

Svarbi detalė: nepamirškite saugaus gyvenimo būdo instrukcijas kaitalioti su priminimais apie tai, kaip

tironas santykiai
  • Facebook
  • Google+
  • Twitter
  • Gmail
jūs mylite savo brangenybę ir kaip dėl jos jaudinatės. Vaikas turi įsikalti į galvą: niekas niekada nemylės jo ir nesijaudins dėl jo taip kaip jūs. Einant dienai nepamirškite skambinti atžalai, kad įsitikintumėte, jog jis gyvas ir sveikas. Na ir kas, kad jam pamokos ir kad gali kliūti nuo mokytojo. Tai tokia smulkmena palyginti su jūsų rūpesčiu. Ką? Išjungė telefoną? Ką gi, dabar jūs turite pretekstą švelniai jam papriekaištauti už tai, kad jis to jūsų rūpesčio nevertina, jūsų nerimo nesupranta, štai kai jis turės vaikų – tada supras.

Labai svarbi tema – pamokos. Jų išmokimą būtina kontroliuoti. Neapsiribokite banaliu autografu pažymių knygelėje. Patikrinkite viską – kiekvieną skaičių ir raidę. Nuolat priminkite, kad namų darbus reikia atlikti laiku, kad mokslas – šviesa, kad spręsdamas kvailas lygtis jis kloja savo ateities pamatus.

Pamokos išmoktos? Atėjo nuoširdžių pokalbių laikas. Domėkitės viskuo. Kas patinka ir kas nepatinka, kokias knygas skaito ir kokią muziką klauso, kur eina su draugais. Taip, draugais ir jų tėvais domėtis yra svarbiausia. Iki smulkmenų. Ypač jeigu draugai priešingos lyties. Čia svarbu nepraleisti nė menkiausios detalės. Vaikas jaudinasi ir bando išvengti draugiško pokalbio? Neatlyžkite. Nepamirškite tokios svarbios temos, kaip fiziologiniai augančio organizmo ypatumai. Nelaukite, kol atžala pati paklaus – juk gali ir nepaklausti. Atkakliai ir dažnai perspėkite apie visokių kenksmingų potraukių pavojų. Vadovaukitės tuo, kad vaikas su jais tikriausiai jau susipažinęs. Apsirikote? Na ir gerai. Vaikas įsižeidė dėl jūsų įtarinėjimų? Ką daryti, viskas garbingo tikslo vardan. Pamenate? – „Niekas tavimi nesirūpina taip kaip aš!“

Kaip tironizuoti vyrą

Taip, apie vaikus išsiaiškinome. Dabar vyras. Kadangi vyrai iš esmės yra tokie pat vaikai tik truputį paaugę, schema lieka tokia pati. Na, gal su nedideliais papildymais. Neleiskite sutuoktiniui rūkyti, gerti daug alaus ir valgyti visokio kenksmingo maisto. Kantriai išaiškinkite, kodėl taip elgiatės. Pateikite baisių pavyzdžių apie nuo plaučių vėžio mirusį senelį arba dėdę, kuris dėl nesaikingo alaus ar saldumynų vartojimo nebetilpo į automobilį. Drabužius, parfumeriją, galanteriją ir kitokius niekus vyrui pirkite tik pati. Jeigu priešinasi, kilstelėjusi antakius švelniai pasidomėkite: „Kaip, tu nenori man patikti? Negi manęs nebemyli?“ Tegul žino, kad jis jums patinka būtent su tuo megztiniu ir ta parfumerija. Net jeigu visas likęs pasaulis rodo į jį pirštais.

Darbas. Kiekvieną vakarą smulkiai iškamantinėkite, kaip praėjo diena. Išsakykite savo nuomonę dėl kiekvienos smulkmenos ir dalykite patarimus. Jeigu tam tikroje srityje nesate labai kompetentinga, to neparodykite. Svarbiausia – pasitikintis balsas. Galiausiai jis irgi ne viską žino, antraip būtų viršininkas. Ką? Jis kaip tik viršininkas? Juo labiau. Koks jis pagaliau viršininkas? Atsitiktinai iškilęs prasimušėlis. Visi dirba, o jis tik popierius pasirašinėja ir graibsto sekretorei už užpakalio.

Tiesa, apie sekretorę ir kitus moteriškos giminės ypatumus. Kadangi jų iš sutuoktinio regėjimo lauko išmesti vargu ar pavyks, teks įtikinti vyrą, kad visos jos nevertos nė jūsų puspadžio. Tai galima padaryti dviem būdais. Pirma, save išaukštinant (juk savęs nepagirsi – sėdėsi kaip apspjaudyta). Antra, žeminant potencialias varžoves. Tik nedarykite to stačiokiškai. Geriau pagirti. Tačiau taip, kad net ir riboto proto vyras suprastų, kur esmė. Pavyzdžiui, taip: „Koks įspūdingas Mašos biustas! Aš jai net pavydžiu. Tik gaila, kad po dešimties metelių jis tekšnos jai per pilvą“.

Kas dar liko? Mama? Taip, tai rimta. Beje, mama – t.y. anyta – ji irgi moteris. „Brangusis, mūsų mama nuostabi. Tik užuolaidos, kurias ji dovanojo, nesiderina prie mūsų arbatos servizo“.

Išmaningos tironijos taktika

Dabar apie taktiką. Apie švelnumą einantį kartu su atkaklumu jau kalbėjau. Jokiu būdu nekelkite balso. Šaukimas – silpnumo požymis, o tai tironui nedovanotina. Nesiliaukite kalbėjusi net tada, kai suprantate, kad jūsų neklauso. Net tada, kai jus pertraukinėja. Tokiu atveju pirmasis nutils tas, kurio silpnesni nervai. Tikiuosi, kad ne jūs. Jeigu vyras ir vaikai gėdingai paliko mūšio lauką, sekite iš paskos toliau kalbėdama. Paskutinis žodis būtinai turi būti jūsų.

Negaliu nepaminėti vieno svarbaus dalyko. Tam tikru momentu galite pastebėti, kad jūsų namiškiai perėjo į gynybą. Ši gynyba gali būti dvejopa. Pirmoji – pasyvi. Jūsų šalinasi ir visais įmanomais būdais stengiasi išvengti pokalbio. Vaikas slepiasi „po“ ausinėmis, vyras – po laikraščiu,

tironas seima
  • Facebook
  • Google+
  • Twitter
  • Gmail
apsimesdamas, kad miega. Į visus kamantinėjimus gaunate klaidingą atsakymą „viskas gerai“. Šeimyniniai renginiai visaip sabotuojami. Aktyvioji gynyba yra tada, kai į švelnius jūsų įkalbinėjimus ir įtikinėjimus atsakoma demonstratyviu šiurkštumu. O kas gi sakė, kad bus lengva? Valdžios lengvai nepaimsi. Čia svarbu įgauti antrą kvėpavimą ir įdėti du ar net tris kartus daugiau pastangų tuo pačiu susivaldant.

Atminkite: jie jau suprato, kad esate stipresnė, bet nenori be mūšio pasiduoti. Leiskite jiems suprasti: nuo jūsų išminties, rūpestingumo ir dėmesio nepasislėps. Siekite tikslo iki galo: apieškokite kišenes, slapta klausykitės pokalbių telefonu, sekite. Neetiška? Užtat informatyvu. O kas turi informaciją – tas turi ir valdžią.

Slaptas namų tirono ginklas

Dabar apie slaptą ginklą. Jo reikia griebtis, kai priešas, oi, tai yra kai namiškiai nepasiduoda ir bando pereiti į puolimą. Tik jokių ašarų. Pirma, prie jų greitai priprantama, antra, daugelį vyrų ašaros siutina. Užsidėkite nekaltos kankinės kaukę. Jūs aukojate šeimai viską, atiduodate visą save iki paskutinio atodūsio, o kaip atsaką gaunate neužtarnautą įžūlumą ir priekaištus. Pamenate katiną iš animacinio filmo „Šrekas“, jo didžiules, iki sielos gelmių persmelkiančias akis? Kai susijaudinę iki ašarų priešai bejėgiškai nuleis rankas, jūs kaip tas katinas, išrėkęs kovos šūkį, laisvai galėsite įsikabinti į juos nagais ir dantimis.

Ką jūs sakote? Vyras išėjo? O vaikai, vos tik baigę mokyklą, pabėgo iš namų ir tenkinasi retais skambučiais telefonu? Tiesa, visai pamiršau jums pasakyti, kad beveik visiems tironams baigiasi blogai. Istorijoje rasime daugybę pavyzdžių. Ką gi, už kiekvieną malonumą reikia mokėti…

Tatjana Ivaškova
Straipsnis perspausdintas iš www.matrony.ru.
Vertė Vilija Ulienė

Pin It on Pinterest