Ji yra toks Dievo paveikslas, koks gali būti tik moteris. Ko iš jos galime pasimokyti? Dievas norėjo kažką papasakoti apie save, taigi davė mums Ievą. Kai esate su moterimi, paklauskite savęs, ką ji man sako apie Dievą? Tai atvers jums ištisus pasaulius.

Pirma, jūs atrasite, kad Dievas yra be galo bendraujantis. Jam patinka romantiška draugystė. Antra, jam patinka drauge su mumis dalyvauti įvairiausiuose nuotykiuose – tokiuose, kurie be Jo neįmanomi. Ir paskutinis – Dievas nori atidengti mums grožį. Tokį grožį, kuris apžavi ir galingai gelbsti.

Ieva buvo sukurta dėl to, kad be jos reikalai buvo prasti. Kažkas buvo ne taip. „Negera žmogui būti vienam“ (Pradžios knyga, 2 sk., 18 eil.). Tai mus pritrenkia. Tik pagalvokite. Pasaulis dar šviežut šviežutėlis, be dėmelės. Adomas visiškai niekuo nenusidėjęs ir pilnas šlovės. Jis bendrauja su Dievu. Jų niekas neskiria. Jie dalijasi tuo, ko nė vienas iš mūsų nepažįstame, tik ilgimės – nuodėmės nepažeista draugyste. Ir visgi kažkas ne taip? Kažko trūksta? Kas tai galėtų būti? Ieva. Moteris. Moteriškumas. Nieko sau. Pakalbėkime apie jo svarbą.

Atvirai kalbant, negerai buvo pats faktas, kad vyras vienas. „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“ (Pradžios knyga, 2 sk. 18 eil.). Kaip tai teisinga! Nesvarbu, ką žinome apie moteris, svarbiausia tai, kad jos be galo bendraujančios. Tuo metu, kai maži berniukai smėlio dėžėje „žudo“ vienas kitą patyčių kautynėse, mažos mergaitės veda derybas dėl santykių. Jei norite sužinoti, kaip gyvena žmonės, kas vyksta mūsų gyvenimuose, neklauskite manęs, klauskite Steisės. Aš neskambinu draugams, kad paplepėčiau vieną kitą valandėlę. Negaliu pasakyti, kas yra kieno panelė ar kavalierius, kieno širdis buvo įskaudinta. Viso to klauskite Steisės.

Iš to, kaip moteris be galo trokšta intymių santykių, galime spręsti apie Dievo begalinį norą ir sugebėjimą palaikyti tokius santykius. Tai galėtų būti pats svarbiausias dalykas, kurį kada tik esame sužinoję apie Dievą: jis ilgisi ryšio su mumis. „O amžinasis gyvenimas – tai pažinti Tave, vienintelį tikrąjį Dievą“ (Evangelija pagal Joną, 17 sk., 3 eil.). Visa Biblija yra Dievo ir Jo žmonių meilės istorija. Jis ilgisi mūsų. Mes jam rūpime. Jis turi švelnią širdį.

Bet Sionas sako: „Paliko mane Viešpats, užmiršo mane Dievas“. Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekada neužmiršiu.“ … tai Viešpaties žodis.
(Izaijo knyga, 49 sk., 15–18 eil.)

Aš duosiu jiems širdį, kad pripažintų, jog aš esu Viešpats. Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas, nes jie visa širdimi sugrįš pas mane.
(Jeremijo knyga, 24 sk., 7 eil.)

Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
(Evangelija pagal Matą, 23 sk., 37 eil.)

Kaip gera žinoti, kad visata, kurioje gyvename, yra tokia atsidavusi santykiams, kad mūsų Dievas švelnios širdies ir Jis ilgisi daugystės su mumis. Jei tuo nors truputį abejojate, tik pažvelkite į žinutę, kurią Jis atsiuntė per moterį. Fantastiška. Dievas ilgisi mūsų, ir to, kad mes jį mylėtume. Kaip mes to nesuprantame!.. Kiek jūsų tikite, kad Dievas nori mūsų meilės? Mes regime, jog Jis yra stiprus ir galingas, ir galvojame, kad Jam mūsų nereikia. Galvojame, kad Jis negali būti pažeidžiamas, kad ne iš tų, kuris nori būti trokštamas. Kitoje savo knygoje „Laukinis savo širdyje“ rašiau:

Daugybę metų klausydamas moterų širdžių skausmo, įsitikinau ir nė truputį neabejoju: Dievas nori būti mylimas. Jis nori būti kam nors svarbiausias. Kaip mes tai praleidome? Nuo vieno krašto iki kito, nuo pradžios iki pabaigos girdisi vienas ir tas pats Dievo širdies šauksmas: „Kodėl jūs nepasirenkate manęs?“ Mane stulbina jo nuolankumas ir pažeidžiamumas šioje vietoje. „Kai manęs ieškosite, rasite mane“, – sako Viešpats. Taip, jeigu visa širdimi manęs ieškosite“ (Jeremijo knyga, 29 sk., 13 eil.). Kitaip sakant, ieškokite manęs, sekiokite iš paskos – aš noriu būti ieškomas. Nuostabu. Kaip sako Tozeris, „Dievas laukia, kad Jo norėtų“.

Ar gali kilti abejonių, kad Dievas nori būti atrandamas? Pirmas ir didžiausias Jo įsakas yra mylėti Jį (Evangelija pagal Morkų, 12 sk., 29–30 eil., Evangelija pagal Matą, 22 sk., 36–38 eil.). Jis nori, kad mes Jį mylėtume. Kad visa širdimi ieškotume. Taip pat ir moteris nori, kad iš visos širdies jos ieškotų. Dievas nori būti geidžiamas. Moteris taip pat trokšta būti geidžiama. Tas gilus gilus noras būti geidžiamai nėra kokia nors moters silpnybė ar nesaugumas. Alison Kraus dainuoja: „Paimk mane ilgėdamasis arba palik mane vieną“. Dievas jaučiasi būtent taip. Prisiminkite Mortos ir Marijos istoriją. Marija pasirinko Dievą ir Jėzus pasakė, kad būtent to Jis ir norėjo. „Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“ (Evangelija pagal Luką, 10 sk., 42 eil.). Ji pasirinko mane.

Gyvenimas iš esmės keičiasi tuomet, kai ateina romantiška meilė. Kai mes aptinkame, kad krikščionybė taip pat yra nuostabi romantiška meilė, ji iš esmės pasikeičia. Dievas nori su mumis dalytis grožiu, intymumu ir nuotykiu. „Amžina meile aš pamilau tave“ (Jeremijo knyga, 31 sk., 3 eil.). Visas šis pasaulis buvo sukurtas romantiškai meilei – upės, pievos, paplūdimiai, gėlės, muzika, bučiniai, tačiau mes tai kažkaip pamirštame, užsikasame darbuose ir rūpesčiuose. Ieva – moteriškosios giminės Dievo žinia pasauliui – kviečia mus į romantišką meilę. Per ją Dievas iškelia romantišką meilę virš visos visatos.

Taigi Dievas apdovanoja moterį tam tikromis savybėmis, kurios yra esminės palaikant santykius. Tos savybės pasakoja apie patį Kūrėją. Moteris mus kviečia. Ji pažeidžiama, švelni, įkūnija gailestingumą. Ji taip pat nuožmi ir nuožmiai atsidavusi.

John ir Stasi Eldredge knygos „Žavingoji“ >>>

Jei moteris sukurta taip tobulai ir taip ypatingai atspindi Dievo esybę, iš kur ateina ši visame pasaulyje matoma neapykanta moterims ir kodėl ji tokia velniška? Apie tai skaitykite knygoje.

Pin It on Pinterest