TAS, KAS NORI BŪTI VISŲ AUKŠČIAUSIAS, TEBŪNIE VISŲ TARNAS
Pasakysiu tiesiai, žodis lyderis net mintyse man skamba atgrasiai. Iš atminties pradeda plaukti serijos raudonų plakatų su kūjais ir pjautuvais, moteriškės su kalašnikovu portretas ir neužmirštamas „Visų laikų proletarai, vienykitės!“ Dar matau senųjų politikų klaną ir vėliau išaiškintus skandalus. Kažkaip neuždega, veikiau nepasitikėjimą kelia šis žodis, jam nuskambėjus instinktyviai norisi lįsti tolyn, gilyn, užsimerkti ir užsikimšti ausis. Vadovais save laiko daugybė „susimovusių“, susikompromitavusių žmogelių, keliančių ne pagarbą, o gailestį tarsi žvėriukai, patekę į spąstus. Ir vis dėlto tikrų vadovų, vyresniųjų, lyderių yra. Kuo toliau, tuo daugiau tarp jų atsiranda moterų veidų.
Šią vasarą lankiausi Kembridžo (Cambridge) universitetiniame miestelyje, ir ekskursijos gidė priminė, kad pirmas moterų koledžas pradėjo veikti tik XIX amžiaus viduryje. Moterys visai neseniai išsikovojo teisę balsuoti. Ir ačiū Dievui, pagaliau mes lygios ir pripažintos. Ir vis dėlto, ko iš mūsų pareikalaujama ir kokie pavojai slypi atsistojus greta vyrų, o šiais laikais net virš vyrų darbuose ir ne tik?
Apie tai tikrai kalba Šventasis Raštas. Ir čia visų pirma išplaukia vienmarškinio jėzaus su rankšluosčiu paveikslas. Pavalgė vakarienę ir pasisiūlė numazgoti savo mokiniams kojas. Visai gerai suprantu vargšą Petrą. Aš tikriausiai drauge su juo būčiau sušukusi:
– Na jau ne, šito tai jau tikrai per daug. Susimildamas, tamsta, esi už mane viršesnis. Kaipgi tu man kojas plausi?! Nei aš ligonis, nei vaikas…
Tik Petro niekas neklausė. O Jėzus gudriai atsako:
– Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs tai darytumėte, kaip aš jums dariau.
Prisipažinsiu, kaskart skaitant šį tekstą man perbėga šiurpuliukas. Suprantu šioje prausykloje esant gyvenimiškos paslapties, labai gilios ir iki ašarų sugraudinančios, mums, žmonėms, tikrai nelengvai „praryjamos“ ir ne aksomu ir briliantais spindinčios. Čia nė kvapo nėra juodų liukso klasės Mercedes automobilių, prašmatnių vilų ir deimanto žiedų. Čia nekvepia jokia hierarchija ir pavaldiniais. Čia žmogiškos ir religinės valdžios lyderio supratimas guldomas ant menčių.
„Kas pirmas, bus paskutinis“. „Kas viršiausias, patarnaus žemiau esantiems“.
Absoliutus nusižeminimas strėnas susijuosus rankšluosčiu ar prijuoste. Tai tokie pažįstami daiktai mamos rankose. Staiga imu šypsotis ir prisimenu statistikos skaičiavimus, kad asmuo, padaręs kiekvienam iš mūsų didžiausią įtaką, yra ar buvo motina, močiutė, mokytoja. Tad būkit pasveikintos, eilinės, užmirštosios, bet tik ne Dangaus akyse. Ten jūs tikrai vadinamos lyderėmis.
Gaivių jums žiemiškų skaitinių ir, žinoma, skubu sveikinti su artėjančiomis šv. Kalėdomis.
Viena iš jūsų,
Aušrinė
Svarbu: palaukite keletą sekundžių, kol įsikels failas, tuomet spustelėkite ant paveikslėlio ir atversite didesnį langą. Apatiniame meniu pasirinkite norimą puslapį, tuomet dar kartą spustelėkite ekrane ir atversite žurnalą tikruoju dydžiu, kurį patogu skaityti.
