Šventas seksualumas

Žodis seksualumas tapo visiškai neaiškus. Dažnai girdime marškinėlius ar sijoną esant seksualų. Vakarų pasaulyje, kur beveik kiekviena reklama ar reklaminis stendas yra su seksualiniu užtaisu, apnuogintas ar aistra pulsuojantis kūnas tapo paklausiausia preke. Be jo neapsieina nė vienas veiksmo filmas, jo perpildytos visos vizualinės priemonės.

Kai devynerių metų mergaitės mokykloje mokomos ant muliažų varpos užmauti prezervatyvus, tai vadinama lytiniu švietimu. Kai skaisti mergina apsilanko pas ginekologę, ši užjaučiamai palydi ją palinkėdama: „Na ką gi, gal kitąsyk jau pasiseks…“, belieka nusipirkti internete platinamus marškinėlius su užrašu „Aš dar mergaitė“. Suprask – galėtumei padėti man šįvakar.

Tai, kas vyksta mūsų visuomenėje, puikiausiai atsispindi „Bloodhound Gang“ grupės dainoje: „Tu ir aš, mažyte, tesame tik žinduoliai, taigi, eime ir darykim tai, ką jie daro, per „Discovery“ kanalą.“

Tuomet, kai pasaulis seksą pavertė tiesiog gyvulišku instinktu ar mechaniniu veiksmu, bažnyčia ilgus metus laikė jį nieliečiamu, neaptariamu, nešvariu, draustinu dalyku. Vis dažniau girdime apie kunigus ir pedofiliją, pastorius ir priklausomybę nuo pornografijos.

Panašu, kad esame nepaprastai „susimovę“. Kai tai, ką pats Viešpats sukūrė ir atidavė žmogui kaip ypatingą džiaugsmą, begalinio grožio ir paslaptingumo dovaną, velnias apšmeižė, apipaišaliojo niekingom, pigiom, gašliom keverzonėm, o mes, tikintieji, nedaug ką ir darėme.

Ir nėra ko stebėtis. Tik pažiūrėkite, kiek moterų giliai širdyje slepia gėdą, nes buvo seksualiai išnaudotos. Statistika skaičiuoja, kad kas ketvirta moteris buvo liesta per prievartą iki jai sukako 18 metų.

Kodėl? Velniui taip knieti jau ankstyvame amžiuje apvogti, apdergti ar išsityčioti iš mūsų šioje srityje. Kodėl jokia kita žmogiškoji dimensija nesulaukia tokio puolimo. Ar kada uždavėte sau klausimą, kodėl šios žaizdos gyja kaip niekas kitas sunkiai? Kodėl po tokio išniekinimo atsikelti ypač sunku?

Mums duotas seksualumas yra pati švenčiausia, giliausia žmogaus vieta. Ne veltui tai kruopščiai pridengiama ir nedemonstruojama kitiems. Jį pažeidus – žala padaroma daugeliui sluoksnių. Seksualumas duotas mums kaip ilgesys ir noras būti viena, susijungti su kitu žmogumi. Tai ypač gražiai apreikšta „Giesmių Giesmėje“, kur vienoj vietoj persipina žmogiškoji vyro ir moters bei dieviškoji Viešpaties ir bažnyčios, t.y. tikinčiųjų, meilė. Ne veltui ją skaitant bažnyčioje daugeliui rausta ausys. Panašu, kad Viešpačiui tai ne problema. Manyčiau, Jis gėrisi ir pats užkuria visą sudėtingą ir skrupulingai sumontuotą mechanizmą.

Manau, pats laikas bažnyčiose kalbėti apie seksualumą daug ir garsiai. Pats laikas reabilituoti jo garbingumą, reikalingumą ir absoliutų šventumą. Šią vasarą žurnalo „Tapati“ skaitytojas kviečiame pamatyti save ir kitą visų pirma kaip seksualias būtybes ir drąsiai kovoti už tau ir tavo vaikams duotą ypatingą seksualumo dovaną. Ne, tai niekada nebuvo purvina. Tai visuomet buvo ir yra pati švenčiausia tavo dalis.

Tegul Viešpats tave gydo kitų moterų istorijomis ir tegul tavo sieloje nelieka vietos gėdai.

Linkėdama gražiausios tau vasaros,

Aušrinė