Žmogų valdo dvasia

Šiandien pačiupau save galvojant: „Koks niekingas mano gyvenimas ir kaip man niekas nesiseka“. Ir tuo pačiu metu prisiminiau, kaip dar aną sekmadienį pilnais plaučiais tariau sau: „Kokia aš laiminga moteris, tiek daug gavau do­vanų“. Kas tai: negebėjimas apsispręsti, priešmenstruacinis sindromas, o gal moteriška nuotaikų kaita? Dar pagavau save jaučiantis auka kaskart, kai tariu garbaus mūsų politikos atstovo žodžius: „Nusipelnėme gyventi geriau“. Trum­pai tariant, tas trumpas ir nekaltas „aš nusipelniau“ bjauriai vedžioja mane už nosies. Nusipelniau, kad vyras man būtų nuolat malonus ir uždirbtų šeimai pinigų, nusipelniau, kad vaikai būtų mandagūs ir gerai mokytųsi, esu verta gero atlyginimo ir kad saulė Lietuvoje šviestų bent jau kas antrą dieną…

O kas kaip sakė? Suprantu, kad meluoju pati sau. Melas, gyvenantis manyje, priver­čia mane jaustis nevykėle, vargšele ir dar bala žino kuo. Bepigu pareikšti, o pareiškus supykti, kai kiti tau meluoja. O ką daryti, kai meluoji pati sau? Kas, jei patikėjai ir vadovaujiesi tuo, kas visai neatspindi tie­sos? Apie tai norėjome pakalbėti su tavimi šiame numeryje.

Ramių ir pavasariškų akimirkų.

Aušrinė

Svarbu: palaukite keletą sekundžių, kol įsikels failas, tuomet spustelėkite ant paveikslėlio ir atversite didesnį langą. Apatiniame meniu pasirinkite norimą puslapį, tuomet dar kartą spustelėkite ekrane ir atversite žurnalą tikruoju dydžiu, kurį patogu skaityti.