Mūsų naujausias knygas taip pat galite pavartyti ir įsigyti šiuose knygynuose: spauskite čia.
Dangus yra manyje
Kodėl šiandien pasirinkome kalbėti apie žodžius? Kad jų gerokai per daug, kai nereikia, ir per mažai, kai yra būtini? Kad jie vis labiau praranda galią? Kad juos tardami vis rečiau juntame tiesos skonį ir todėl vaikštome kupini pilkos, šviesai nepralaidžios miglos, tarsi šiek tiek apsinuodiję, sutrūkinėję ar dėmėti? Read More >>
Negaliu atsistebėti žodžio galia
Tąkart mintys lyg pikti debesys apgulė mano sielos langus. „Niekam to nereikia, kaip gyveno iki tolei, taip išgyvens be šio žurnalo... tu esi tikra kvailė kovodama ir kabindamasi... iš kur šįkart gausi pinigų leidybai... vis vien negali sukurti tokios kokybės, apie kokią svajoji... ir nieko tai neišgelbės...“
Atrodo, kad kitų tautų žmonėms, pavyzdžiui, amerikiečiams, drąsinti vienas kitą yra žymiai natūraliau nei mums, lietuviams. Dažnai elgiamės taip, tarsi savybė kritikuoti, peikti ir barti būtų mums įgimta, o pagirti ir dėkoti gali tik senamadiški džentelmenai. Mes sakome esą tiesakalbiai, tačiau po tuo slepiasi daugybė nepilnavertiškumo kompleksų.
Sėdimoje kupė buvo aštuonios vietos, bet visą kelionę važiavome penkiese. Aš įlipau pirmas ir užsiėmiau geriausią vietą – prie lango, kad važiuodamas sėdėčiau „į priekį“. Paskui įlipo kokių trisdešimt penkeriųketuriasdešimties metų vyras su savo mama ir atsisėdo priešais mane – motina prie lango, sūnus greta jos. Jiedu vieninteliai iš mūsų turėjo du didelius lagaminus bagažo. Kaip supratau, vyriški... Read More >>
Kodėl jis apie RATUS, o ji apie batus?
Ar skiriasi vyrų ir moterų kalba? Dabar, kai tik kas (o dažniausiai moterys) prabyla apie lyčių reikalus, labai dažnai garsiau ar ne taip garsiai suskamba feminizmo gaidelė. Ne išimtis ir pokalbio analizė. Žodinį bendravimą tyrinėję autoriai dažną vyrų ir moterų nesusikalbėjimą aiškina tik moteris gožiančiu vyrų dominavimu. Tačiau kai kurie autoriai į šiuos dalykus žiūri kur kas plačiau ir lyčių bendravimą prilygina tarpkultūrinei (... Read More >>
Mano tėvai sensta
Saulė šildo man veidą ir aš žvelgiu į skaisčiai mėlyną žiemos dangų. Kaip ir kiekvieną šeštadienį, važiuoju lankyti savo tėvų. Ryžtingai paspaudžiu senelių namų durų skambutį ir laukiu signalo, pranešančio, kad galiu įeiti. Norėdama pasiruošti dvasiškai, giliai įkvepiu gaivaus šalto oro ir grožiuosi pievą dengiančiu žvilgančiu sniego užtiesalu. Pagaliau pasigirsta lauktasis signalas ir aš įžengiu į pa... Read More >>
