Pasakysiu tiesiai, žodis lyderis net mintyse man skamba atgrasiai. Iš atminties pradeda plaukti serijos raudonų plakatų su kūjais ir pjautuvais, moteriškės su kalašnikovu portretas ir neužmirštamas „Visų laikų proletarai, vienykitės!“ Dar matau senųjų politikų klaną ir vėliau išaiškintus skandalus. Kažkaip neuždega, veikiau nepasitikėjimą kelia šis žodis, jam nuskambėjus instinktyviai norisi lįsti tolyn, gilyn, užsimerkti ir užsikimšti ausis. Vadovais save laiko daugybė „susimovusių“, susikompromitavusių žmogelių, keliančių ne pagarbą, o gailestį tarsi žvėriukai, patekę į spąstus. Ir vis dėlto tikrų vadovų, vyresniųjų, lyderių yra. Kuo toliau, tuo daugiau tarp jų atsiranda moterų veidų.