2009 žiema

Pathway

2009 žiema

Tapati 2009 žiema Atsiverčiau pirmąjį „TAPAČIOS“ numerį. Lygiai kaip tuomet, taip ir šiandien židinyje dega ugnis, už lango darganotai pilka ir šalta, o aš rašau tau, mieloji (o gal ir mielasis). Pameni, sakiau „malonu susipažinti“, o šiandien jau penkeri metai, kaip draugaujame. Pripasakojau tau visokių istorijų.

Prisipažinsiu, nekartą nejaukiai baiminausi būti pernelyg atvira, pernelyg nuoga savo nesėkmėmis ir vidaus įtrūkimais. Dieve mano, ar įmanoma ką nors laimėti nerizikuojant, mąstau
aš šiandien, prabėgus penkeriems kovos metams. Išlaikyti nekomercinį leidinį tokiu komercišku laikmečiu atrodė ir tebeatrodo visiška kvailystė, savęs pasmerkimas.

Tik kad Evangelija tiesmukai ir ne kartą mus perspėja: „jei kviečio grūdas nekris žemėn ir neapmirs, neneš derliaus“, „jei norėsi išsaugoti savo gyvybę, prarasi, jei prarasi gyvybę dėl Viešpaties, rasi gyvenimą“... Man nepatinka kančia, vargai, pažeminimas, nepatinka ir rizika, bet dar labiau už visa tai nepakenčiu melo, abejingumo, mirties širdyse ir tarp mūsų.

Taigi dėl tų pačių priežasčių mes išlikome, nors taip norėjosi viską nutraukti. Ir belieka viltis, kad esame Tau atgaiva, žodis, keliantis gyventi, atokvėpio properša, o gal proga išsiverkti ir nebyliai pabūti drauge su tokia pačia kaip Tu.

Myliu, Aušrinė
P. s. Sveikinu – šiandien mūsų draugystei 5-eri.

Noriu būti elegantiška

2009 žiema Parašė Eglė Kuznecova

Pirmadienis, pirmoji mėnesio diena, dvi savaitės iki svarbių iškilmių ir, žinoma, pirmoji naujų metų diena – puikus metas keistis. Neabejoju, kad jau dabar eidamos gatve ir jausdamos švenčių pakylėtumą bei maloningą naujų metų dovaną atsinaujinti ne viena apie tai pagalvojame... ir galbūt prisimename aną įspūdingą moterį, kuri tądien pradvelkė pro mus nuostabiu aromatu – ji ori, bet veide, kitaip nei daugelio šiuolaikinių ponių, nematyti išdidumo, jos eisena grakšti ir lengva, šukuosena nekrintanti į akis, bet nepriekaištinga, o akyse ramybė ir gerumas – viskas atrodo taip žavingai natūralu. „Kilnioji, – pamanome, – tai įgimta elegancija...“
Pridėti komentarą
Read more

Tapati švenčia 5-rių metų gimtadienį

2009 žiema Parašė „Tapati“ kolektyvas

Kiekvienas pašaukimas yra išbandomas rutina. Ir mūsų redakcijai teko toks iššūkis. Tad lapkričio pradžioje susirinkome atšvęsti Dievo ir žmonių ištikimybės. Juk matėme ne vieną stebuklą ir aukojomės bei tikėjome drauge. Mūsų gimtadienio proga norėjome supažindinti jus su žmonėmis, kurie triūsia prie šio leidinio.

Vardai arba Akmenėlių šventė

2009 žiema Parašė Rosana Drasutytė

Pernai per Velykas atsitiko toks dalykas... Na, neatsitiko, tiesiog Mamų klube šventėme Akmenėlių šventę. Kokia tai šventė? Tikrai ne pagoniška – akmenų negarbinome ir jiems nesimeldėme. Šventėme kitokių akmenų šventę.

Ar Dievas sąmojingas

2009 žiema Parašė Stephan Holthaus

Daugeliui žmonių krikščionybė ir humoras atrodo menkai tarpusavyje susiję dalykai. Tačiau Biblijoje daug humoristinių scenų. išganytas žmogus, krikščionis, gali pakilti virš kasdienybės ir čia atrasti humorą. Pateikiame ištrauką iš Gyseno laisvosios teologijos akademijos dekano Stephano Holthauso knygos „Išganyto žmogaus juokas“.
Pridėti komentarą
Read more

Kaip švenčiame Jubiliejų?

2009 žiema Parašė Tomas Viluckas

Krikščionybei laikas tikrai yra be galo svarbus. Juk vos sukuriamas pasaulis, išsyk jame atsiranda laikas. Laike vyksta išganymo istorija, kurios kulminacija yra Žodžio (Jėzaus Kristaus) įsikūnijimo „laiko pilnatvė“, kurios užsklanda yra šlovingas Dievo Sūnaus sugrįžimas laikų pabaigoje.
Pridėti komentarą
Read more

Gręsia šventės?

2009 žiema Parašė Asta Strigockaitė

Artėjant švenčių metui pažįstamiems, bendradarbiams ir draugams dažnai linkime džiaugsmingų ar ramių, prasmingų ir visokiais kitais būdvardžiais apipintų švenčių. Ir kaip dažnai tokiu metu savo kabinete matau akis, laukiančias atsakymo į baikštų klausimą: „Daktare, gal aš nenormalus (-i), nes noriu, kad šventės greičiau baigtųsi, noriu pasislėpti nuo visų. vien nuo minties apie šventę man kyla kraujospūdis ir nerimas, pradėjau blogiau miegoti. tuo metu jaučiuosi ypač vienišas (-a) ir nereikalingas (-a) ...“
Pridėti komentarą
Read more

Nelauktos ir laukiamos šventės

2009 žiema Parašė Rūtė Kiburytė

Smagiausios šventės man yra spontaniški ištrūkimai iš kasdienybės rutinos - į koncertą ar teatrą, į misto parką, prie upės, su drauge ar net vienai. Tuomet jaučiu - mano siela atsigauna, naujai nušvinta. Laukiu jų, turbūt kaip ir daugelis jūsų, ir kais mėgaujuosi. Tačiau pastebėjau, jog tokius dalykus įvardinti žodžiu "šventė" nelinkusi, o tai, kas tradiciškai vadinama švente, mane... baugina. Kodėl?
Pridėti komentarą
Read more

Žurnalas „Tapati“